pradi
 

















 
 
 
 
 Rugsjo Artuma: apie tinginyst ir uolum
 
 

Rugsjis – iskirtinis mnuo (o ypa kalendorin data „rugsjo 1-oji“): be Kald ir Velyk, joks kitas metas nra toks rykus slenkstis, perjimas i poilsio – prie darb, i atostog – mokslo metus. emdirbiams – nuo ydjimo ir augimo prie derliaus mimo. Keiiasi ir gamtos peizaas. Tad rugsjo „Artuma“ puoiasi rudenio auksu ir gelsvumu bei Trak Dievo Motinos – Lietuvos globjos portretu. Kai ar daug kas ino, kad tai – pirmoji ms tvynje ikona, vainikuota popieiaus karnomis, suteikiant jai Ligoni Utarjos titul? J gerb ir katalikai, ir staiatikiai, ir netgi... vietos musulmonai.

Taigi vis laukia naujas startas, ir „Artuma“ sveikina moksleivius bei studentus, pedagogus. O sykiu, inodama, kaip sunku po pauzs, vadinamos atostogomis, grti prie darb ir pareig, stengiasi reaguoti ore tvyrant lidnum (be jo neapsieina n vien met vasaros palydtuvs…). urnale pateikiama puokt tekst, skatinani su diaugsmu pasitikti savo pareigas bei vl atrasti motyvacij geriems darbams.

Krikionyb – meils ir… paradokso religija („Akmuo, kur statytojai atmet, tapo kertiniu akmeniu“, (Mk 12, 1–12)). Tad ir skaitytoj neturt stebinti, jog „Artumos“ autoriai, ubaigdami temin kelion per septynias didisias nuodmes bei graiausisias dorybes, iame numeryje svarstantys apie tinginyst ir uolum, rao apie tai, kad tingumas kartais – visai nenuodmingas, o uolumas – ne visada dorybingas... Tomas Viluckas pasisako dar grieiau: „Tinginyst apima ne tik sdjim rankas sudjus. Tai – ir visuomens silpnavalikumas, nuolaidiavimas neteisingoms politinms kryptims, leidimas siviepatauti neteisybei. Kitaip tariant, ji yra nedarymas to, k privalu daryti, vien todl, kad tam reikia pastang.“

Tad netikkime reklamos skelbiama nuostata, jog gyvenime turime gauti vertinim, pasisekim neddami nuoseklaus ir kruoptaus darbo, tiesiog ia ir dabar, be pastang. Posakis „ir tai po ilg uolaus darbo met j aplank netikta skm“ tra aforizmas, juk skm nra netiktas nutikimas. Tai pastang rezultatas. Kaip ir krepinio empionate, dl kurio rugsj susirgs visa Lietuva: be galo daug treniruoi bei prakaito aiktelje ir tik truputis vadinamosios skms. Kitaip tariant, ne tik sirkime, bet ir melskims bei dirbkime u Lietuv!

Ar js danai atidliojate savo darbus (pvz., atostog lagamin krovts visai prie ivykstant)? Tuomet tekstas apie atidliojimo yd – iek tiek ir apie jus paius. Kokia jga trukdo tuo usiimti laiku? Psicholog Zita Vasiliauskait aptaria, kur tingjimas, o kur ligos simptomai; bet, svarbiausia, ji pateikia praktini patarim, kaip i problem sprsti. spdiais ir gdiais, kaip elgtis kasdieniams buities darbams nusibodus, dalijasi ir vaikai. Paul Lemoine‘o tekstas tradicikai griasi maameius, o ypa j tvus. Jis sako, kad tik mai draudimai iandien atvers keli dvasin nepriklausomyb ir laisv netolimoje ateityje. Pasitelkdamas savo eimos patirt, jis moko tvelius imokyti vaik paklusti draudimui, – protingam, apsauganiam, o ne sakaniam.

Rekomendacijas apie kurij asmen sielovad ir katechez pateiks prof. Anne Bamberg, o Algimantas Ramonas eim rpesius, situacij ir nuveiktus darbus aptars straipsnyje „Šeimos politika popieriuje ir tikrovje“. Nepamirtos liko ir kultrins sukaktys. Numeryje primenama, kokia viesuol, nepaisant asmenins fizins sveikatos ir politini tamp, buvo raytoja Gabriel Petkeviait-Bit, gimusi prie 150 m. ir ilgu savo gyvenimu bei kruopiu darbu (ne veltui Bit!) skatinusi lietuvikumo atsinaujinim. Ir neverklenusi! Daugiau prienuodi prie i yd pateikia Vanda Ibianska savo skiltyje „Gyvenimas kaip senas vynas“. Dar iame numeryje – ne prasta Gabriels Gailits vienai knygai skirta apvalga, bet visas „pirkjo vadovas“, tikintis, jog tai pads urnalo skaitytojams, pildantiems lentynas naujiems mokslo metams, ivengti nesusipratim: deja, kai kurios knygos-naujienos skirtos ne dvasiai viesti, o tik tutinti ms piniginms…

Apie Pasaulio jaunimo dienose patirt siel bendryst ir susitikimo diaugsm dar neiblsusiais (turbt apskritai neblstaniais) spdiais dalijasi Vaida Spangeleviit-Kneiien. skeptikai vertinanios visuomens dalies spaudoje uduodam klausim, ko gi ten vykstama, jos atsakymas trumpas: „kad bdami kartu igyventume tikjimo diaugsm ir netume pasauliui vilties enkl.“ Jei sekte Jaunimo dien vykius Madride (o gal net buvote ten nukeliav..?), turbt pamenate gaivalik lit ir techninius nesklandumus etadienio Vigilijos metu. „Artumoje“ spausdinama nepasakyta Šventojo Tvo kalba, – jo padka jaunimui u atvirum, – ir nuoirdus skatinimas: „Tikjimas neprietarauja js aukiausiems idealams; prieingai – juos daro kilnesnius ir tobulesnius. Brangus jaunime, nepasitenkinkite kakuo maesniu nei Tiesa ir Meil, kakuo, kas bt maiau nei Kristus.“

Rta Lazauskait

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi